Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Vyras be trūkumų. Jane Gardam
  • Gyvenimą keičiantys patarimai

    Gyvenimą keičiantys patarimai. Sveikata. Grožis. Laimė. Vaiva Budraitytė, Jūratė Butkutė-Bratikienė

    „Gyvenimą keičiantys patarimai" – knyga moterims, kurios myli gyvenimą ir save. Arba karštai trokšta pamilti ir yra pasirengusios išmintingai keisti tai, ką gali pakeisti, bei ramiai susitaikyti su tuo, ką pakeisti – ne mūsų valioje.

    Smalsumą žadinanti astrologės, būrėjos ir sveikuolės asmeninio gyvenimo patirtis leis kiekvienai moteriai patikėti, kad sveikata, grožis ir laimė labai dažnai – mūsų pačių rankose.

  • Graikas Zorba

    Graikas Zorba. Nikos Kazantzakis

    „Viskas jam atrodo kaip stebuklas, ir kiekvieną rytą, kai, pramerkęs akis, pamato medžius, jūrą, akmenis arba paukštį, išsižioja iš nuostabos. „Kas per stebuklas! – sušunka. – Kiek paslapčių slypi medyje, jūroje, akmenyje, paukštyje?"

    Jo vardą išgarsino filmas, o dar labiau juostai sukurta sirtakio melodijos versija. Vis dėlto pirmiausia „Graikas Zorba" yra literatūrinis fenomenas – laisvo, nevaržomo, „čia ir dabar" gyvenimu besimėgaujančio žmogaus istorija.

    Knygos pasakotojas nusprendžia pakeisti savo gyvenimą ir pažinti jį ne iš knygų - jis trokšta veiksmo. Dėl šios priežasties jis išsinuomoja anglies kasyklą Kretoje ir išvyksta ten nusiteikęs rimtai veiklai. Deja verslas nepasiseka, planai žlunga, tačiau likimas jam įteikia dovaną - jis sutinka Aleksį Zorbą.

    Zorba niekada nesimokė ir neskaitė knygų, tačiau apie gyvenimą žino daugiau nei bet kas kitas. Jis daro tai, kam yra nusiteikęs – jei nori groti, groja, užsimano šokti, šoka. O jei neturi ūpo ir nenori nieko daryti, nesivaržo to pasakyti.

    Iki šiol pasaulį tik knygos puslapiuose pažinęs pagrindinis veikėjas žavisi Zorbos asmenybe – jo gilūs samprotavimai ir laisvos mintys išreiškia atvirumą pasauliui ir gebėjimą mėgautis gyvenimu. Kalbėti tai, ką galvoji ir daryti tai, kas tuo metu atrodo teisinga. Zorba viską daro iš širdies. Jei dirba, pamiršta viską. Jei myli moterį – taip, lyg ji būtų vienintelė pasaulyje.

    Geriausias žodis graikui Aleksiui Zorbai apibūdinti – nežabota ir bekompromisė laisvė. Kai kas jį vadino graikų čigonu, kitiems jis buvo pirmykščio gyvenimo būdo įsikūnijimas, tretiems asocijavo su avangardiniais meno judėjimais ir šiuolaikiniu žmogumi. Deja, apibūdinant Zorbą laiko kategorijos bevertės, nes graikas Zorba pripažįsta vienintelį laiką – dabar.

    Nors gali pasirodyti, kad Zorba įkūnija jaunystės šėlsmą ir abejingumą, taip nėra. Jis brandžios, įsisąmonintos laisvės šauklys, per ilgus gyvenimo metus susikūręs pilnaverčio gyvenimo filosofiją ir atradęs tikrąją išmintį. Zorbos laisvė nėra paika, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – kelyje link jos būta ir nusivylimo, ir vienatvės ir depresijos, tačiau galiausiai aistra gyvenimui triumfuoja. Knyga „Graikas Zorba" - nuotaikingas ir liūdnas, gilus ir subtilus kūrinys.

    Nikosas Kazantzakis (1883–1957) – vienas svarbiausių XX a. graikų filosofų ir moderniosios literatūros autorių.

  • Homoseksualumas

    Homoseksualumas: ko nebeleidžiama pasakyti? Gintautas Vaitoška

    Greičiausiai būsite matę filmą „Kinsey" (2004). Ar tai viskas, ką reikia žinoti apie šį seksologijos klasiką? O Sigmundas Freudas? Kodėl šiandien cituojama tik pirmoji jo „Laiško amerikietei motinai" (1935) sakinio dalis? Kada iš tiesų vyko pirmoji seksualinė revoliucija ir kodėl iki 1973 metų homoseksualumas laikytas „liga"?

    Jaunoji karta visada pasiruošusi ginti „pažemintuosius ir nuskriaustuosius". Dėl šio gražaus idealizmo ji energingai gina potraukį tai pačiai gimčiai jaučiančių žmonių teises. Bet ar konkretūs asmenys ir LGBT ideologija – tapatūs dalykai?

    Remdamasis daugiau kaip šimto metų psichologijos istorija, autorius įtikinamai parodo, kad su homoseksualumu susijusio kentėjimo priežastys kur kas gilesnės nei visuomenės pasmerkimas, o potraukį tai pačiai gimčiai jaučiantis žmogus yra toks pat kaip mes visi: subtilus ir netobulas, aštraus proto ir kenčiantis, neatsispiriantis pagundai laikyti save tobulu ir dažnai – išties talentingas. Tikime, kad nepopuliari šios knygos „Homoseksualumas: ko nebeleidžiama pasakyti?" puslapių žinia tokį talentą gali išskleisti. Gyvenimui, kuriame kančia kuria prasmę, drąsa – džiaugsmą, o tiesa išlaisvina.

    Nors visuomenės psichologinis raštingumas pozityviai išaugęs ir jautriai bendraujame su vaikais jau pirmaisiais jų gyvenimo metais, faktai apie ankstyvoje vaikystėje patirtų emocinių sužeidimų ir homoseksualaus potraukio vystymosi ryšį yra nutylimi. Tada nei pats tokj potraukį jaučiantis žmogus turi „psichologinių problemų", nei jo tėvai yra kalti dėl jų kilmės. Tačiau tobuli nesame nė vienas iš mūsų, o mūsų tėvai tokie nėra ar nebuvo dėl jų pačių tėvų išgąsčio, liūdesio ir kitokios nesveikatos mūsų neramiame krašte - tad kurgi tas, kuris yra „be kaltės"? Krikščionišku požiūriu - tai tik Adomas ir Ieva savo jaunystėje.

    Noriau kalbama apie homoseksualumą lemiantį „geną", hormonus. Dar daugiau: nebeleidžiama pasakyti, kad vaisingumas yra sveikatos dalis, o kūno organai turi savo paskirtį, kurios nepaisant, sveikata žalojama. Ar nepatirtos bendrystės skausmas, savęs kaip asmens nepriėmimas, depresija atsitrauks chirurgiškai pakeitus lytį? Kaip formavosi toks įsitikinimas ir kodėl jis toks populiarus? Stipriausių ekonomikų Vakarų šalių paaugliai šiandien plūsta į lyties tapatybės klinikas; nebeleidžiama mergaitei pasakyti, kad jei ši „taps" berniuku - negrįžtamai sužalos ir savo kūną, ir psichinę sveikatą. Lietuvoje tai dar sakome.

  • Ir saugok mus nuo piktojo

    Ir saugok mus nuo piktojo. Rūta Janutienė

    Naujoje Rūtos Janutienės knygoje lyg gerai „sukaltame" detektyve „Ir saugok mus nuo piktojo"- netikėtai pasirodę liudininkai apverčia prokuroro planą aukštyn kojom. Kalėti iki gyvos galvos nuteisti Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas ne tik papasakojo apie šešėlinį Lietuvos elito gyvenimą, kurio veikėjus skaitytojas puikiai atpažins - nuo teisėsaugos šulų, kunigų ir politikų iki garsių žurnalistų, menininkų ir verslininkų. Jiedu taip pat pateikė ir „daiktinių įrodymų": knyga gausiai iliustruota Daktaro ir Belecko asmeninių albumų nuotraukomis.

    „Du karus ir okupaciją išgyvenęs mano senelis melsdamasis paskutines „Tėve mūsų" eilutes sakydavo : „Ir saugok mus nuo piktojo" (dabar sakoma „nuo pikto")", - sako autorė.

    Virsmo metais šėtoniškos jėgos įgyja žmogiškus pavidalus. Praėjusio amžiaus devintojo ir dešimtojo dešimtmečio virsmas, kai po 50 metų lygiavos, deficito, minčių muštro, radosi nepriklausoma Lietuva, taip pat pažadino piktąjį. Jo pavidalai buvo patys įvairiausi: vagys, žmogžudžiai, vakarykščiai spekuliantai ir kontrabandininkai, galių netekę kagėbistai ir partiniai veikėjai suvienijo jėgas, kad pasipelnytų iš Sovietų sąjungos griuvimo.

    Taip užgimė naujasis elitas, kur vagis ir vidaus reikalų pareigūnas suko bendrą kontrabandos verslą. Tai, kas buvo „mūsų" staiga tapo Petriko, Uspaskicho, Čiapo, Romanovo, Mikutavičiaus ir kitų didžiūnų.

    Daktaras ir Beleckas buvo pačiame to šėtono šėlsmo epicentre. Daktaras prekiavo kontrabandiniu spiritu, kurio tėkmę Sankt Peterburge prižiūrėjo tuomet menkai žinomas KGB majoras Vladimiras Putinas, o Lietuvoje pardavinėjo kitas sovietinio saugumo majoras Sigitas Čiapas, turėjęs įtakingų draugų generalinėje prokuratūroje ir Seime. Vladas Beleckas padėdavo naujiesiems turčiams greitai nuvertėjančius pinigus paversti deimantais, aukso luitais, prabangiais senoviniais baldais, paveikslais.

    Rūta Janutienė - Lietuvos žurnalistė, televizijos laidų kūrėja, knygų „Nuslėptoji „Williams" atėjimo istorija", už kurią buvo apdovanota prestižine Vinco Kudirkos premija, neautorizuotos Dalios Grybauskaitės biografijos „Raudonoji Dalia" bei Landsbergių šeimos išgyvenimo istorijos „Dinastija" autorė.

  • Ištikimybė

    Ištikimybė. Letizia Pezzali

    „Ištikimybė" – tai išskirtinis romanas apie galią, aistros prigimtį ir šiems laikams būdingą poreikį rasti naują kalbėjimo su žmogumi būdą.

    Aistra nėra išmokstama ir ją sunku nuspėti. Ji sprogsta, užgriūva, sujungia chaotiškus kelius į vieną, pakeičia kryptį. Joje telpa mūsų istorija. Bent jau tokia yra trisdešimt dvejų metų Džiulijos patirtis. Ji dirba banke, Londone, turi daug pinigų, labai mažai laisvo laiko, o jos santykiai su žmonėmis – išskyrus seksą – apsiriboja skambučiais telefonu bei socialiniais tinklais.

    Pasaulis, kuris supa Džiulija yra tas, kuris sukėlė tarptautinę finansinę krizę, tačiau pats liko jos nepaveiktas. Likę žmonės, išskyrus finansų centro dangoraižius ant Temzės kranto, į tą pasaulį žiūri įtariai. Staiga į jį su tikro cunamio jėga įsiveržia galimos Brexito pasekmės ir sukelia baisius vidinius kataklizmus.

    Tą pačią diena, kai viešai paskelbiami referendumo rezultatai, nerimas dėl ateities, kad ir koks jis būtų nepagrįstas, užvaldo Džiulijos kolegas. Po eilinio susitikimo su bosu, prieš Džiulijos akis iškyla prisiminimas apie Mišelį. Vedęs, dvidešimčia metų už ją vyresnis vyras buvo visiškai užvaldęs Džiulijos mintis ir erotines fantazijas studijų metais. Tuomet Mišelis dirbo šiame banke, tą patį darbą, kurį dabar dirba ji, vėliau jis atsistatydino ir grįžo gyventi į Milaną.

    Verslo kelionė į Milaną priverčia jauną moterį iš naujo išgyventi tą laiką ir patirti meilę ir skausmą, siekiant rasti pabaigos tašką tai neužbaigtai istorijai. Jeigu tai apskritai įmanoma...

    Moteris, vyras ir ryšys, kuris, nepaisant visko, negali būti nutrauktas. „Ištikimybė" – tai romanas apie normalumo poreikį ir žmogiškųjų santykių sunkumus, jautri ir autentiška istorija apie maniją, besivystanti detaliai aprašytame finansų pasaulio fone.

    Letizia Pezzali (g. 1979 m.) – rašytoja, finansininkė. „Ištikimybė" – jos antroji knyga, kurios vertimo teisės vos knygai pasirodžius buvo parduotos dar septynioms šalims. Knygos ekranizavimo teises įsigijo tarptautinė kino kompanija „Sky". 2012 metais pasirodžiusi pirmoji jos knyga sulaukė kritikų ir skaitytojų pripažinimo ir iškart tapo Calvino premijos finalininke.

    L. Pezzali daug metų dirbo Londone, viename banke. Šiuo metu ji su vyru ir dukra gyvena Liuksemburge.

  • Jei sienos prabiltų

    Jei sienos prabiltų. Julija Tareilė

    Pirmasis rašytojos Julijos Tareilės romanas „Jei sienos prabiltų..." pasakoja skausmingą meilės istoriją ir dviejų žmonių jausmų dramą.

    Kokia yra tikros meilės kaina ir kiek mes pasiryžę dėl jos paaukoti? Kaip išlikti savimi, kai visi aplinkui, rodos, yra prieš tave? Rašytoja Julija Tareilė imasi jautrių, skaudžių ir kiekvienam artimų temų, kurios atsiskleidžia jaudinančioje ir įtraukiančioje istorijoje „Jei sienos prabiltų..."

    Emilija ir Aras susitinka netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Emilija susižavi Aru. Jo išvaizda ir pasitikėjimas savimi pakeri merginą, tačiau Emilija supranta, kad Aras jai – uždraustas vaisius, nes jis – geriausios draugės vaikinas. Emilijai belieka susitaikyti su likimu ir priimti viską taip, kaip yra. Tačiau likimas dar turi parengęs jai ne vieną staigmeną.

    Nepaisant prabėgusio laiko, juos skiriančio atstumo ir nepalankių aplinkybių, kurių tik daugėja, Aras ir Emilija negali pamiršti vienas kito ir įveikti nuodėmingos traukos. Kai jie vėl susitinka, jau turėdami antrąsias puses, jausmai sugrįžta. Ką daryti dviem žmonėms, jaučiantiems uždraustus jausmus?

    Kai visas pasaulis prieš tave, labai sunku likti ištikimam sau ir savo meilei. Negana to, turi stoti akistaton su savo paties vertybėmis ir požiūriu į daugelį dalykų. Ar gali ryžtis sunkiausiems sprendimams, ar tik bėgti nuo savęs?

    Romanas „Jei sienos prabiltų..." – tai jautrus debiutuojančios rašytojos Julijos Tareilės pasakojimas apie meilę, kurią lemia ne tik likimas, bet ir mūsų pačių sprendimai. Ar rasime drąsos mylėti? Ar trokštame išgirsti save ir leisti sau būti laimingiems? Kaip dažnai gyvenimas mus nustebina mesdamas iššūkį, kuriam įveikti reikia jėgų - ne tik nugalėti išorinius sunkumus, bet ir susitikti su pačiu savimi? „Jei sienos prabiltų..." – tai istorija iš mūsų gyvenimo. Gal skirsis vardai, laikas ar kai kurios aplinkybės, tačiau tai gali nutikti ir mums.