Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / 1944-ieji. Stalino pergalių kaina. Vladimir Bešanov
  • kol mirtis

    Kol mirtis mus išskirs. Mary Higgins Clark

    Detektyvų karalienės Mary Higgins Clark (g. 1927 m.) ir kriminalinės teisės specialistės Alafair Burke (g. 1969 m.) duetas puikiai pažįstamas trilerių gerbėjams. Naujausias jų darbas „Kol mirtis mus išskirs“ tęsia laidos „Įtariamieji“ ir jos prodiuserės Lauros Moran istoriją. Šįkart jos ir jos kolegų laukia paslaptinga milijonierės žūties byla.

    Atrodo, kad Lauros Moran gyvenime turėtų įsivyrauti ramybė ir stabilumas. Jos prodiusuojamos laidos „Įtariamieji“ reitingai siekia neregėtas aukštumas, o išaiškintų bylų skaičius stulbina. Tačiau laidoje nebedirba jos vedėjas, advokatas Aleksas Baklis, su kuriuo Laurą siejo romantiškas ryšys. Jai patikusį vyrą pakeitė Rajanas Nikolsas, kurio ji negali pakęsti. Nors namuose moters laukia mylintys sūnus ir tėvas, ji jaučiasi kaip niekad vieniša.

    Rajanas Laurai pasiūlo naujos laidos temą. Prieš tris metus mįslingomis aplinkybėmis žuvo nekilnojamojo turto magnato našlė Virdžinija Veikling. Per prabangų labdaros pokylį ji nukrito nuo Metropoliteno muziejaus stogo. Sniege jos kūną radę tyrėjai įsitikinę, kad mirtis nebuvo savižudybė ar nelaimingas atsitikimas. Pagrindiniu įtariamuoju išsyk tapo dvidešimčia metų jaunesnis našlės mylimasis ir asmeninis treneris Aivenas Grėjus.

    Aivenas vadovauja prabangiam sporto klubui, kurį įsigyti jam padėjo ponia Veikling. Šią istoriją Rajanas sužino kasdien čia sportuodamas. iš pradžių Laura į bylą žvelgia skeptiškai. Netrukus ją pasiekia informacija iš Niujorko policijos departamento, kur savų ryšių turi jos tėvas. Laura supranta, kad ši istorija iš tiesų verta įdėmesnio žvilgsnio.

    Knygos autorės skaitytojus veda painiais emocinių išgyvenimų vingiais. Laura ne visada apgalvotai rizikuoja, ir tai atitolina ją nuo tikslo. Kai skaitytojai jau mano žiną, kas yra tikrasis pasiturinčios našlės žudikas, viską sujaukia naujį įrodymai. Clark ir Burke pasakoja tokią įtikinamą istoriją, kad, atrodo, kiekvieną buvusi šalia Virdžinijos galima paskelbti žudiku.

    Detektyvų ir trilerių karaliene tituluojama Mary Higgins Clark pasakoja, kad su Lauros Moran personažu ją sieja emocinis ryšys. „Buvau penkis vaikus auginanti našlė ir kūriau radijo laidų scenarijus. Man vadovavo labai griežtas bosas, kuriam buvo neįmanoma įtikti. Būtent šis motyvas įkvėpė sukurti Laurą Moran“, – pasakoja rašytoja.

  • kuzdesiu

    Kuždesių fontanas. Ruta Sepetys

    Lietuvio ir amerikietės dukra Ruta Sepetys (g. 1967 m.) pasaulyje išgarsėjo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“. Knyga, pasakojanti apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais, tapo pasauliniu bestseleriu ir buvo įtraukta į mokykloms rekomenduotinos literatūros sąrašą. „Kuždesių fontanas“ yra naujausia, ketvirtoji autorės knyga.

    1957-ųjų Ispanija. Generolo Fransisko Franko valdoma šalis, atsigavusi nuo karo baisumų, vis labiau traukia užsieniečius, ieškančius saulės, vyno ir pramogų. Tačiau patys ispanai tarsi apsigaubę tylos skraiste – jie turi savo nuomonę apie diktatorišką Franko režimą, kurią kruopščiai slepia ne tik nuo atvykėlių, bet kartais ir nuo kaimynų.

    Aštuoniolikmetis Danielius Meitsonas – turtingo naftos magnato sūnus – su tėvais atvyksta į Madridą, tikėdamasis pažinti šalį, iš kurios kilusi jo motina. Jaunas, išvaizdus vaikinas, nuolat spragsintis fotoaparatu, iš karto patraukia viešbučio darbuotojos Anos dėmesį. Jai Danielius atrodo tarsi iš kito pasaulio.

    Bendraudamas su Ana ir fiksuodamas Ispanijos kasdienybę fotojuostelėje, Danielius pamažu suvokia, kad turistams rodomas šalies portretas toli gražu neatspindi tikrojo šalies veido ir po sunkia tyla besislepiančios grėsmingos realybės.

    Naujausioje knygoje R. Šepetys pasakoja skaudžią istoriją, besislepiančią tarp tamsių istorijos puslapių. Tikrais įvykiais grįstam romanui papildomo svorio suteikia dokumentiniai intarpai: ištraukos iš spaudos, istorinės nuotraukos bei autentiškos žinomų to meto žmonių citatos.

  • laikrodzio

    Laikrodžio šokis. Anne Tyler

    Anne Tyler romano „Laikrodžio šokis“ herojė Vila Dreik gyveno nuo vienos gyvenimo pokyčius ženklinančios ribos iki kitos. 1967-aisiais ji moksleivė, bandanti susitaikyti su netikėtu mamos dingimu. 1977-aisiais studentei Vilai pasiperšama. 1997-ieji. Jauna našlė bando surinkti į šipulius sudužusį savo gyvenimą. 2017-aisiais ji trokšta tapti močiute, bet nėra įsitikinusi, ar tai pavyks. „Nejaugi tik tiek? Negi tai ir buvo mano gyvenimas?“, klausia savęs Vila. Ji jau susitaikiusi su mintimi, kad svajonės taip ir liks svajonėmis, kai staiga suskamba telefonas ir nepažįstamasis pateikia Vilai netikėtą pasiūlymą. Pati negalėdama paaiškinti savo impulsyvumo, romano „Laikrodžio šokis“ herojė lekia per visą šalį, kad galėtų rūpintis niekada nematyta jauna moterimi, jos mažamete dukra ir jų šunimi. Šis staigus sprendimas atveda Vilą į ekscentriškų žmonių pasaulį, kurie save laiko giminėmis ir būtent ten Vila netikėtai atranda ramybę, pilnatvę ir troškimų išsipildymą.

    Anne Tyler romanas „Laikrodžio šokis“ – nepaprastai subtiliai papasakota vieno gyvenimo istorija. Nedrąsaus, paprasto gyvenimo moters, kuri dažniausiai elgėsi taip, kaip iš jos buvo tikimasi ir kaip buvo patogiausia, tačiau galiausiai rado savyje jėgų pasielgti taip, kaip svarbu jai pačiai. Tai istorija apie viltį ir pasikeitimą, apie savęs atradimą ir visada egzistuojantį antrąjį šansą.

    Anne Tyler (1941) – viena žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų, apdovanota daugybe literatūros premijų. Ji triskart buvo nominuota Pulitzerio premijai, o 1989 m. tapo jos laureate. Knyga „Mėlynų siūlų ritė” 2015 m. buvo įtraukta į Man Booker premijos trumpąjį sąrašą. „Laikrodžio šokis“ – dvidešimt antrasis autorės romanas, kurio pagrindinė veikėja – moteris, tik į antrą gyvenimo pusę suvokusi, dėl ko iš tiesų verta gyventi.

    Rašytoja labai retai duoda interviu žiniasklaidai, todėl romaną „Laikrodžio šokis“ anonsuojantis Anne Tyler pokalbis su „The New York Times“ dienraščiu yra gana svarbus. Rašytoja jame prisipažino, kad vis dar daro šimtus teksto juodraščių, vis dar teberašo ranka, o į kompiuterį suveda tik jai pačiai patinkantį variantą. Ir šio darbo rezultatas yra stilius, kurį Anne Tyler vadina stiliaus nebuvimu, bet supainioti jį su kieno nors kito - neįmanoma.

  • laimes

    Laimės hormonai. Loretta Graziano Breuning

    Dopaminas, serotoninas, oksitocinas, endorfinas – apie šią ketveriukę tikriausiai esame girdėję kiekvienas, nes ji atsakinga už mūsų gerą savijautą ir laimės jausmą. Socialinių mokslų daktarė Loretta Graziano Breuning knygoje „Laimės hormonai“ atskleis, kaip be išorinių priemonių, vien tik pakeitus įpročius išmokyti smegenis išskirti daugiau mūsų savijautą pakylėjančių medžiagų.

    Laimės hormonų išsiskyrimas nulemtas mūsų prigimties, tačiau tai nereiškia, kad turėtume nuleisti rankas ir susitaikyti su likimu – šį tą dėl savo laimės galime padaryti ir patys.

    Loretta Graziano Breuning analizuoja, kaip šios medžiagos veikia gyvūnus ir kokia šių medžiagų užduotis. Vis dėlto svarbiausia knygos dalis – mokslininkės sudarytas 45 dienų pokyčių planas, padėsiantis įgyvendinti pozityvius elgesio įpročius, skatinančius smegenims išskirti daugiau laimės hormonų. Laikantis Lorettos Graziano Breuning plano, sukursite naujus smegenų neuronų tinklus, o nauji įpročiai padės dažniau būti patenkintiems.

    Knygos „Laimės hormonai“ autorė – Vidinio žinduolio instituto steigėja. Organizacija aiškinasi, kaip padėti išspręsti įsisenėjusias problemas, susijusias vien tik su žinduolių smegenyse vykstančiais cheminiais procesais. Pakilimai ir nuosmukiai neišvengiami, nes laimės hormonai išskiriami ne nuolatinei laimės būsenai palaikyti, bet kaip apdovanojimas už sumedžiotą grobį... Tačiau supratę, kaip veikia gamtos dėsniai, galime laimingi jaustis kur kas dažniau.

    Autorės teigimu, lūkesčius apie būsimą laimę kuria pačios smegenys, o tuomet mes žvelgiame į pasaulį per šių lūkesčių prizmę. Anot jos, toks žvilgsnis apriboja mūsų galimybę mėgautis pasauliu, nes susitelkiame tik į tai, ką esame patyrę praeityje. Tai suteikia tik trumpą laimės pliūpsnį. Loretta Graziano Breuning įsitikinusi - pirmiausia būtina išmokti valdyti laimės hormonus, nes nusprendus būti laimingam, smegenys tikrai ras, kuo džiaugtis.

    Loretta Graziano Breuning (g. 1953 m.) – socialinių mokslų daktarė, Kalifornijos valstijos universiteto profesorė emeritė. Ieškodama atsakymo, kas lemia žmonių motyvaciją, ji susidomėjo smegenyse vykstančiais biocheminiais procesais. Šiuo metu ji vadovauja Vidinio žinduolio institutui ir domisi, kaip mūsų smegenys gali išskirti daugiau laimės hormonų.

  • Latvių legionas. Visvaldas Lacis

    „Latvių legionas. Mano kariškas kelias“ – tai istorinė ir autobiografinė knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais suburtą Latvių SS savanorių legioną ir jo vaidmenį kare bei tikslus, su kuriais į legioną ėjo jauni Latvijos vyrai. 

    Knygoje pasakojama apie Latvių legiono veiklą vokiečių okupacijos laikotarpiu – 1941–1945 metais, aptariami skirtumai tarp Latvijos policijos batalionų ir Latvijos legiono, pasakojama apie Latvijos legionierių dainas, iškiliausius sportininkus legiono gretose. Knygos autorius kalba apie Latvijos kariuomenės karininkus ir jų vaidmenį kuriant legioną.

    Tiek Latvijoje, tiek kitose šalyse daug diskutuota apie Latvių legiono veiklą ir jo vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Istorikai, mokslininkai ir politikai, bent kiek besidomintys istorija, jau atsakė į daugybę klausimų apie Latvijos legiono kūrimą, jų kovos galimybes ir motyvus, kurie vedė latvius per didžiausius sunkumus. Publicistas ir pats buvęs legionierius Visvaldis Lacis šioje knygoje taip pat atiduoda savo duoklę istorijai.

    Knygos „Latvių legionas. Mano kariškas kelias“ autorius pasakoja, kad daugybę kartų kovodami po kitos šalies vėliava ir už kitos šalies vyrus, latviai buvo priversti greitai ir ryžtingai apsispręsti – žudyti ar nežudyti, gyventi ar mirti – būti ar nebūti. O tai niekada nebuvo lengvi klausimai.

    Ši knyga, pasak autoriaus, yra įrodymas, kad dauguma Latvijos žmonių ir taip pat jaunoji karta buvo pasiruošę padaryti bet ką, kad užtikrintų, jog Rusija ir komunistai niekada neįsigalės Latvijoje. 50 tūkstančių jaunų vyrų padėjo galvas, kad apsaugotų savo šalį nuo ateities kančių.

    Visvaldis Lacis (g. 1924 m.) – žinomas publicistas, istorikas ir politikas, 13 knygų autorius, aktyvus Latvijos liaudies fronto dalyvis, 1995 metais apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu. Taip pat dvi kadencijas buvo Latvijos Saeimos narys.  

    Gimė Valmieroje, tačiau netrukus po jo gimimo šeima persikėlė į Rygą. Tėvas buvo Latvijos laisvės kovų veteranas, tarnavo Latvijos kariuomenėje. Visvaldis Lacis baigė Rygos klasikinę gimnaziją, o 1943 metais prisijungė prie Latvių legiono.

    Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo veikloje ir 1988 metais prisijungė prie Latvijos liaudies fronto, buvo išrinktas į jo tarybą. Labiausiai išgarsėjo dėl savo viešų kalbų ir publicistikos darbų.

  • lietuvos filo

    Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai, T. 4: Sovietinis laikotarpis, 1945-1989

    Šis leidinys „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai, IV tomas. Sovietinis laikotarpis, 1945–1989“ yra Lietuvos filosofijos sovietinio laikotarpio šaltinių mokslinis sisteminis katalogas, skirtas ir filosofijos specialistams, ir auditorijai, besidominčiai ar profesionaliai tyrinėjančiai šio laikotarpio mokslą, kultūrą, visuomenę. Leidinyje pateikiama 1945–1989 filosofijos tekstų panoraminė suvestinė leidžia juos diferencijuoti pagal problematiką ir išliekamąją vertę, atskleidžia sovietinio laikotarpio Lietuvos filosofijos įvairialypumą, kartu pakoreguodama jos dažną negatyvų tapatinimą vien tik su marksizmu ar sovietine ideologija. Sudarytas išsamus šio laikotarpio filosofinių tekstų autorių registras, parengtos visų jų biogramos, kuriose pateikiami svarbiausi akademinės karjeros faktai iki nepriklausomybės atkūrimo. Parengtos filosofinių tekstų anotacijos. Biogramos sudaro filosofų žinyną ir pateikia kiek manoma išsamesnius prozopografinius duomenis apie filosofų bendriją. Sovietmečiu filosofija funkcionavo kaip profesionali akademinė disciplina, tad darbe anotuojami visi pirmiausia filosofų profesionalų tekstai. Anotuojamos ir nefilosofų (istorikų, literatūrologų, menotyrininkų ir kt.) publikacijos, jei jose nagrinėjama filosofijos praeitis ar filosofinės problemos. Leidinyje pristatyti 145 filosofinių tekstų autoriai, apie 100 filosofijos kandidato disertacijų, virš 100 filosofijos knygų, apie 2000 mokslinių ir filosofijos populiarinimo straipsnių.