Pereiti prie turinio Į pradžią / Renginiai ir parodos / 2012 metų renginiai / Apsilankymas tarptautinėje „Europeanos“ konferencijoje

Apsilankymas tarptautinėje „Europeanos“ konferencijoje

Spalio 9-11 d. Pasvalio biblioteka buvo pakviesta į tarptautinę „Europeanos“ konferenciją, vykusią Ispanijos mieste Burgose. „Europeana“ – didžiausias internetinis Europos istorijos ir kultūros paveldo paieškos portalas, vienijantis daugiau nei 2000 įvairių institucijų iš 34 šalių. „Europeanos“ tinklo nariais yra žymiausi Europos muziejai, universitetai, menininkų organizacijos. Šis milžinas susidomėjo Pasvalio bibliotekos kuriama internetine e-biblioteka „Pasvalia“ ir pasiūlė ją prijungti prie savo tinklo.

 

Burgoso konferencijoje buvo plačiau pristatyta „Europeanos“ veikla, vyko mokymai, kaip atskiroms internetinėms svetainėms įsijungti į didijį „Europeanos“ tinklą ir būti matomiems didžiojoje paieškos sistemoje. Konferencijoje dalyvavo muziejų, archyvų, bibliotekų, antikvariatų ir meno galerijų atstovai iš visos Europos bei Amerikos – JAV, Meksikos, Argentinos. Kadangi „Europeana“ – Europos Komisijos įgyvendinamas projektas, konferencijai netruko nei Ispanijos valdžios, nei žiniasklaidos dėmesio.

Šiaurės Ispanijos provincijos Kastilijos ir Leono sostinė Burgosas pasitiko savo svečius su vietiniu vynu ir sūriais, bei pribloškė sena istorija, siekiančia priešistorinius laikus. Šalia Burgoso esančiuose Atapuerkos kalnuose (Sierra de Atapuerca) rasti seniausi Europoje hominido arba pirmykščio žmogaus pėdsakai – griaučių liekanos, datuojamos net 1 milijoną 300 tūkstančių metų atgal. Turistai gali aplankyti Atapuerkos kasinėjimų stotį, kur iki šiol darbuojasi mokslinininkai, arba užsukti į Burgoso Žmogaus evoliucijos muziejų, kur šaltose ir tamsiose patalpose, stiklo dėžėse saugomi pirmykščio žmogaus kaulai. Yra čia ir Ekskaliburas – seniausias Europoje rastas protaujančios būtybės pagamintas įrankis. Atapuerkos kalnų žmonės nebuvo tiesioginiai mūsų protėviai. Mokslininkai spėja, kad iš jų kilo neandartaliečiai. Genetiniai tyrimai rodo, kad prieš 200 000 metų iš Afrikos į Europą atsikėlę mūsų protėviai kurį laiką gyveno greta neandartaliečių ir netgi turėjo su jais kontaktų – kiekvienas europietis turi paveldėjęs bent kelis procentus neandartaliečių genų.

Burgosas taip pat didžiuojasi savo senais vienuolynais ir liepsnojančios gotikos katedra, stovinčia miesto centre. Nuo viduramžių iki šių dienų Burgoso katedrą lanko katalikų maldininkai, pėsčiomis iš visos Europos traukiantys į Ispaniją aplankyti švento apaštalo Jokūbo kapo. Apaštalas palaidotas toliau į vakarus už Burgoso esančiame Santjago de Kompostelos mieste.

Burgose jaunystę leido ispanų karžygys Sidas, viduramžiais atrėmęs musulmonų antplūdį į Ispaniją – apie tai turistams primena Burgoso centre stovintis karžygio paminklas. Burgoso apylinkėse gimė Ispanijos karalienė Izabelė I, rėmusi Kristupo Kolumbo kelionę į Ameriką ir Kolumbo pargabentu auksu išdabinusi altorių Burgoso Miraflorės vienuolyne, kur ilsisi palaidoti karalienės tėvai. Tą altorių ispanai siūlo apžiūrėti visiems turistams, tuo pačiu nepamiršta pasiūlyti nusipirkti vyno, kurį gamina atsiskyrėliai vienuoliai kartuziečiai, ir šiandien gyvenantys Miraflorės vienuolyne.

Dėmesį patraukė ispanų patriotizmas, pasididžiavimas savo šalimi, istorija ir kultūra. Burgose ne kartą teko išgirsti ispanus sakant, kad jų šalis – pati nuostabiausia, o ir šnekėti užsienietiškai su turistais jie nesistengia – tegul verčiau užsieniečiai mokosi ispanų kalbos! Su tokiu pat įkarščiu ispanai gina savo teises. Konferencijai vykstant teko stebėti į gatves išėjusių miestiečių mitingą. Paklausti apie ekonominę krizę, kuri šiuo metu užklupo Ispaniją, ispanai atsako, kad krizę jie įveiks, jei tik kitos Europos Sąjungos šalys, o ypač Vokietija, nemokys jų gyventi ir nesistengs primesti griežtos vokiškos tvarkos. „Mes – pietiečiai, mūsų kitokia kultūra“, sakė užkalbinta viena konferencijos dalyvė ispanė.

Kolegų bibliotekininkų kvietimu teko lankytis Burgoso miesto bibliotekoje. Akį patraukė knygų paroda, pavadinimu „Krizės metas – keisk mąstymą“. Burgoso bibliotekos direktorius, paklaustas, ar stipriai jaučia ekonominės krizės poveikį, liūdnai atsakė, kad sumažėjo pinigų naujoms knygoms gauti ir kad visiems teko atsisakyti keturiolikto atlyginimo. Sunku užjausti kolegą ispaną, kai Pasvalio bibliotekininkams šiemet teskirta vienuolika atlyginimų. Lieka tikėti, kad nauji darbai, naujos partnerystės, naujų internetinių technologijų pritaikymas darbe padės bibliotekininkams išgyventi ekonominę krizę.

Nuotraukos