Pereiti prie turinio Į pradžią / Renginiai ir parodos / Mūsų skaitytoja varžėsi Didžiajame knygų pristatyme

Po Suomijos bibliotekas pasižvalgius

verslo konkursuiSpalio 21–24 dienomis Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, bibliotekos Informacijos ir mokymo skyriaus darbuotojos Rita Bedulytė ir Alma Dunauskaitė bei Pasvalio rajono savivaldybės Vyriausiasis specialistas (ryšiams su užsieniu) Mindaugas Leišys su kolegomis iš Pakruojo, Biržų, Bauskės (Latvija) ir Rundalės (Latvija) miestų savivaldybių lankėsi Suomijos Helsinkio, Hamenlinos, Espo bibliotekose ir susipažino su gyventojams ir verslininkams teikiamomis paslaugomis.

Vizitas į Suomiją buvo surengtas pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną 2007–2013 m. programą įgyvendinamo projekto „Tarpvalstybinio verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“ (LLIV-253 „Establishment of business support library cross-border network/BUSINESS LIBRARY“). Kelionės tikslas: susipažinti su Suomijos bibliotekų teikiamomis paslaugomis, verslumo propagavimo ir skatinimo būdais, gyventojų įtraukimu į verslumo skatinimo programas ir elektroninių paslaugų besidomintiems verslu kūrimo ir naudojimo principais. Šiuo projektu, įgyvendinamu su kitų miestų savivaldybėmis, numatoma modernizuoti biblioteką ir pradėti teikti specializuotas paslaugas verslininkams, bibliotekoje įsteigti verslo informacijos centrą.

Apsilankymas penkiose Suomijos bibliotekose mūsų ketveriukei buvo neįkainojama patirtis ir galimybė praplėsti akiratį. Pamatyta Moderni biblioteka žavi ne vien gražiais, masyviais pastatais, atviromis, patogiomis patalpomis, moderniais, kiekvieno žmogaus patogumui pritaikytais baldais, padėti vartotojams pasirengusiais bibliotekininkais, bet ir savanoriška pačių vartotojų veikla (net 80% renginių inicijuoja patys lankytojai), didžiule siūlomų nemokamų paslaugų įvairove, bibliotekos skolinamų dokumentų asortimentu ir neribota laisve. Atėjęs į biblioteką, ateini tarsi į laisvalaikio centrą, kuriame gali veikti tai, ko tik užsigeidi. Milžiniška pasiūlos įvairovė, žmogaus nevaržanti, jauki aplinka traukia begales lankytojų – bibliotekose žmonių ne mažiau nei prekybos centruose.

Suomijos bliotekose labai išplėtota elektroninių paslaugų sistema, informacinės technologijos, galbūt tie faktoriai sąlygoja, kad jose dirba labai daug vyrų.

Hamenlino miesto biblioteka, kurią sudaro pagrindinė biblioteka ir septyni filialai, tolimesnių vietovių gyventojus lanko dviem specialiai gamyklose pagamintais autobusais - mobiliosiomis bibliotekomis. Biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su Rusija – rengia kasmetinį Suomių-Rusų kultūros forumą, turi bendrų renginių. Bibliotekoje vyksta koncertai, mugės, yra lėlių teatras. Rudenį vaikams rengiama Fėjų pasakų diena, vyksta įvairūs šeimų renginiai, mokymai.

Drauge su Suomijos švietimo įstaigomis ir Hamenlino migracijos įstaiga bibliotekoje tris kartus rudenį ir pavasarį rengiamos kalbų dienos, vadinamos Kalbų kavine (Language Cafes). Jos yra nemokamos ir skirtos įvairaus amžiaus vartotojams. Prie atskirų staliukų susėdę tam tikros kalbos mylėtojai kalbasi ta kalba. Šis renginys skatina žmones atkreipti dėmesį į kalbų mokymosi svarbą.

Hamenlino bibliotekai priklauso 2012 metų balandžio mėnesį atidaryta pirmoji Suomijoje Savitarnos biblioteka  (Jukolo), kurioje tvarką palaiko įrengtos vaizdo kameros. Akcentuota, kad šios bibliotekos sukūrimas buvo didžiulė investicija, kuri dabar šaliai leidžia sutaupyti didžiulę sumą pinigų.

Aplankytoje Hankeno Ekonomikos mokyklos bibliotekoje įsiminė tai, kad savo skaitytojams ji siūlo literatūrą daugiausia anglų kalba, vyrauja elektroninės knygos. Aukštasis mokslas Suomijoje yra nemokamas, todėl  kiekvienas, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, turi teisę siekti vis aukštesnio išsilavinimo.

Suomijos bibliotekos dirba atsižvelgdamos į vartotojų poreikius, darbuotojai visada pasirengę padėti, po keletą valandų, kaip minėjo vieno Helsinkio miesto bibliotekos skyriaus, kuriame per dieną apsilanko apie 2000 lankytojų, darbuotoja, nemažai laiko skiriama darbui „niekam“– bibliotekininkas tiesiog leidžia laiką tarp bibliotekos lankytojų, nes bet kurią minutę gali prireikti jo konsultacijų, patarimų, pagalbos. Skiriamoji bibliotekininko aprangos detalė – liemenė ir pakabutis su kortele.

Helsinkio miesto biblioteka – didžiausia viešoji Suomijos biblioteka, skirta 595 000 Helsinkio gyventojų ir yra Centrinė biblioteka. Ją sudaro 34 bibliotekos (mes lankėmės trijose iš jų), 3 vaikų bibliotekos, dvi mobiliosios bibliotekos, dešimt institucinių bibliotekų, susitikimų vieta (meetingpoint), virtuali biblioteka ir t.t.

Knygų, žurnalų, CD ir DVD diskų gausa Suomijos bibliotekų fondai niekuo nenusileidžia prekybos centrų pasiūlai. Lankytojai, užsukę į bibliotekas, gali ne tik skolintis leidinius, skaityti vietoje, bet ir užsisakyti patalpas mokytis groti muzikos instrumentais, užsisakyti garso studiją ar sceną koncertui, vaidinimui (Helsinkio miesto biblioteka), čia paskirti susitikimo vietą (Urban City Library), ieškotis darbo, pildyti savo gyvenimo aprašymus, mokytis, pramogauti (žaisti įvairius stalo ar kompiuterinius žaidimus, klausytis muzikos, megzti ir t. t.).

Žavi tai, kad šalia knygos, šiuolaikinių technologijų bibliotekose labai gražiai dera meno kūriniai – yra įvairių skulptūrų, paveikslų. Espo miesto bibliotekoje stovi didžiulis akvariumas, yra labai daug gėlių. Pavargusiam nuo miesto triukšmo skirta 15 000 eurų kainuojanti moderni kėdė poilsiui – į ją atsisėdęs 15–20 minučių klausaisi muzikos, esi masažuojamas ir išblaškai nuovargį. Beje, ši biblioteka yra antroji pagal dydį Suomijoje – jos plotas daugiau nei 5,8 tūkst. kvadratinių metrų.

Helsinkio miesto bibliotekoje įsteigta Miesto įstaiga (UrbanOffice), siūlanti vartotojams nemokamas paslaugas, turinti visą reikalingiausią įrangą – spausdintuvus, kopijavimo aparatus, kompiuterius, projektorių, ausines, kameras, rezervuojamą vaizdo įrašų peržiūros ir redagavimo vietą.  Biblioteka siūlo ir Susitikimų vietą (Meetingpoint), kur užsisakius iš anksto, galima kelioms valandoms paskirti susitikimą, be abejo, už dyką. Pavargusiems nuo miesto triukšmo, siūloma įsitaisyti krėsle su stiklinėmis užtvaromis, izoliuojančiomis sklindantį garsą. Trūkstant reikiamų žinių ir pageidaujant pagalbos, padėti pasirengę profesionalūs media ir IT specialistai.

Didžiulį įspūdį paliko Suomijos technologijų inovacijomis alsuojantis Helsinkio miesto  bibliotekos padalinys be knygų– Modernioji laboratorija, leidžianti bibliotekos lankytojams iš arti susipažinti su moderniais prietaisais, įrenginiais, kompiuterinėmis programomis (mazgų rišimo įrenginys, elektra varomas dviratis, elektrinės viryklės priešgaisrinės saugos sistema, Suomijos transportacijos virtualus žemėlapis ir t. t.), juos įvertinti, o, prireikus, ir įsigyti patikusį gaminį. Šį unikalų projektą Suomijoje finansuoja Europos Sąjunga.

Helsinkio bibliotekos darbuotoja, pasakojusi apie bibliotekos veiklą, akcentavo, kad svarbiausia yra lankytojas. Būtent todėl sukurta atvira, patogi, net ir išrankiausio vartotojo skoniui palanki prieiga prie bibliotekos fondų. Patogios, klasikinės ar modernios sėdėjimo vietos, net gultai.  Milžiniška dokumentų pasiūla.  Puikiai dera savitarnos ir bibliotekininkų teikiamos paslaugos.

Gražūs, jaukūs yra vaikams skirti skyriai, matyti keliose bibliotekose: juose ne vien spalvingos knygos, žurnalai, kompiuteriai, bet gausu įvairiausių žaidimų, žaislų ir t.t.

Mažiausiame Helsinkio miesto bibliotekos padalinyje rengiamos Vaikų dienos – renkasi tėvai su kūdikiais ir mažais vaikučiais – taip auginamas mažasis skaitytojas. Ypač populiarus tradicinis Kalėdų renginys – su vaikais bendrauja Kalėdų Senelis. Skaitymo sutrikimų turintiems vaikams rengiami skaitymai Šuniui – vaikai savo augintiniui skaito pasakas; vienu metu vyksta keleriopa didaktinė pamokėlė – vaikai mokosi ir skaityti, skirti atidumo gyvūnui, ir įgauti drąsos, pasitikėjimo savimi. Toje pačioje bibliotekoje yra teikiamos tokios paslaugos kaip šiaurietiškų ėjimo lazdų, gyvūnų pernešimo dėžių skolinimas. Atrodo paslaugos paprastos, bet ši biblioteka žavi savo bendruomeniškumu (įvairios veiklos bibliotekoje randa ir vaikai ir senukai) ir prisitaikymu prie lankytojų interesų: mūsų dėmesį atkreipė bibliotekoje auginamas pomidoras ir ant bibliotekininkės stalo „miegantis“ žaislinis šuo. Beje, šios bibliotekos moto: „Tu esi bibliotekoje – todėl tu gali girdėti garsus” (kalbėjimas leidžiamas, šunys leidžiami, gyvenimas leidžiamas).

Suomijos bibliotekose dirbantys žmonės, savo darbą sieja su pomėgiu. Jei bibliotekininkas moka siūti, jis mielai pakonsultuoja žmogų, kuriam trūksta praktinių siuvimo žinių, įvairūs mokymai, renginiai inicijuojami ne kiek bibliotekos, kiek pačių lankytojų. Vienoje bibliotekų yra net, kaip teigia suomiai, kompiuterių daktaras – jis „pagydo“ nesunkius kompiuterio gedimus.

Grįžome kupini įspūdžių ir idėjų, pasisėmę šaunios kolegų patirties ir vildamiesi, kad ateis laikai, kai mūsų krašto bibliotekos savo lankytojams galės pasiūlyti daug daugiau nei siūlo pastaruoju metu.

Nuotraukos