Bibliotekos istorija

 Pirmoji sovietų okupacija. Prasidėjo knygų ir kadrų „valymas“. Bibliotekos vedėjas V. Bernatonis atleistas kaip nelojalus sovietų valdžiai. Švietimo liaudies komisariatas paskyrė naują vedėją suvalkietį Juozą Jurgelaitį. Įsteigtas bibliotekininko etatas. Šios pareigos teko 1941 m. kovo 1 d. į Pasvalį atvykusiam garsėjančiam prozininkui Albinui Vaitkui – būsimajam rašytojui Mariui Katiliškiui. Prie bibliotekos atidaryta pirkia-skaitykla, kuriai vadovavo Adolfas Medalinskas. Pradėti „valyti“ fondai: kiek spėta, lietuviška patriotinė, katalikiška literatūra pašalinta, jos vietoje atsirado komunistiniai leidiniai.

Vokiečių okupacija. Bibliotekos kultūrinio suklestėjimo laikotarpis. Švietimo generalinio tarėjo 1941 m. rugsėjo 24 d. įsakymu A-Nr. 40 nuo tų metų spalio 1 d. Albinas Vaitkus (lig tol ėjęs bibliotekininko pareigas) paskirtas bibliotekos vedėju. Biblioteka, karo pradžioje buvusi uždaryta, netekusi daug knygų, naujojo vedėjo dėka greit atsigavo ir tapo Pasvalio kultūros židiniu. Buvo pertvarkyti knygų fondai, dalis knygų susigrąžinta iš buvusių skaitytojų. Patalpos – didelės ir geros: keturi šviesūs kambariai, du iš jų skirti skaityklai. Naujasis vedėjas palaikė glaudžius ryšius su vietiniais inteligentais, Pasvalio gimnazijos mokytojais, padėjo jiems organizuoti literatūros vakarus, pats juose skaitė savo kūrybą. Vedėjo pareigas A. Vaitkus nuolat „derino“ su vis labiau prasiveržiančiu rašytojo talentu. Pasvalyje parašytos puikios novelės, spausdintos „Naujosiose Biržų žiniose ir Juozo Keliuočio redaguotame „Kūrybos“ žurnale. 1943 m. „Naujosiose Biržų žiniose“ pasirodžiusi novelė „Atvykimas į mišką“ pirmą kartą pasirašytas slapyvardžiu: A. M. Katiliškis. 1944 m. balandžio 14 d. „Sakalo“ leidyklai išsiuntė pirmosios knygos rankraštį „Seno kareivio sugrįžimas“. 1942 m. biblioteka turėjo 600 skaitytojų, knygų – per 2 tūkstančius. Uoliausi skaitytojai – penkiolikmečiai septyniolikmečiai Pasvalio gimnazistai. Ypač mėgstami buvo periodiniai leidiniai. Apie bibliotekos populiarumą visuomenėje, jos vedėjo kūrybinius užmojus ne kartą rašyta apskrities spaudoje.

Pokario metais biblioteka ne kartą keitė pavadinimą, priklausomybę, struktūrą. Iš pradžių ji veikė kaip valsčiaus biblioteka, nuo 1947 m., Pasvaliui tapus apskrities centru, biblioteka pertvarkyta į apskrities viešąją biblioteką. 1950 m. Pasvaliui suteikus rajono centro statusą, įsteigta rajoninė biblioteka. Joje – skaitykla, kilnojamasis fondas, vaikų biblioteka. Rajoninei bibliotekai pavestos metodinės veiklos funkcijos – teikti pagalbą kaimo bibliotekoms. 1960 m. čia jau dirbo bibliotekininkai specialistai, iš jų – 2 aukštos kvalifikacijos.

1977 m. prasidėjo centralizacija, kuri iš esmės pakeitė bibliotekos veiklą. Pasvalio rajoninė biblioteka tapo rajono centrine biblioteka, kuriai priklausė 38 filialai rajono miesteliuose ir kaimuose. Įkurti nauji skyriai: knygų tvarkymo ir komplektavimo, metodikos, bibliografijos-informacijos, skaitytojų aptarnavimo, vaikų literatūros, ūkio. Pagerėjo kultūrinis skaitytojų aptarnavimas, sukurta tobulesnė informavimo sistema.

1980 m. prasidėjo naujas giluminių pokyčių laikotarpis: bibliotekos veikla nukreipta kraštotyros, leidybos, meninių-literatūrinių renginių, publicistinių spektaklių kūrimo kryptimis.

Atgimimo metais biblioteka atgavo sovietmečiu prarastąją savo esmę – tapo lietuviškos kultūros atkūrėja, saugotoja ir skleidėja. Tęsiamos nuo 1980 m. įsigalėjusios kultūrinės tradicijos, imtasi atkurti sovietmečiu naikintas dvasines vertybes: įsigyti vertingiausi prieškario, išeivijos leidiniai, Lietuvos didžiosiose bibliotekose, rankraštynuose, archyvuose pradėta rinkti medžiaga apie Pasvalio kraštą, žymiuosius pasvaliečius. Krašto istorinių įvykių, žymiųjų žmonių atminimui įamžinti organizuojamos konferencijos, seminarai, kraštotyros parodos, kurioms spaudiniai skolinami iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos.

Įsimintini 1994 m. – Pasvalio bibliotekai suteiktas Mariaus Katiliškio vardas. 1995 m. atidarytas Mariaus Katiliškio atminimo kambarys. Tais pačiais metais įsteigta bibliotekos premija.

1997 m. prie namo, kuriame 1940–1944 m. buvo įsikūrusi valstybinė viešoji biblioteka, atidengta atminimo lenta buvusiam bibliotekos vedėjui Albinui Vaitkui – Mariui Katiliškiui.

1999 m. įkurtas Rankraštynas. Tų metų vasario mėnesį išleistas pirmasis krašto istorijos kultūros leidinio Šiaurietiški atsivėrimai numeris, balandį vyko pirmasis bibliotekos lėlių teatro Kaukutis spektaklis.

2001 m. biblioteka savo veiklą pasuka informacinės visuomenės kūrimo kryptimi. Pradedamas formuoti LIBIS elektroninis katalogas, įkurta Informacinio centro interneto skaitykla.

Nuotraukos